argumentum ad hominem
Argumentum ad hominem (lot. „argumentas prieš žmogų“) – tai loginė klaida, kai ginčo oponentas užuot paneigęs jo argumentus, užpuola patį žmogų (jo charakterį, išvaizdą, asmenybę ar aplinkybes), siekdamas diskredituoti jo poziciją.
Trumpai: Užuot ginčijusi idėją, puolama asmenį.
Pavyzdžiai:
1. Asmeninė užuomina:
„Kodėl mes klausytume Marijaus nuomonės apie klimato kaitą? Jis pats važinėja senu dyzeliniu automobiliu!“
Čia dėmesys nukreipiamas nuo Marijaus argumentų prie jo asmeninio elgesio, nors tai tiesiogiai nepaneigia jo teiginių apie klimatą.
2. Siekimas sužeminti:
„Šią ekonomikos teoriją pasiūlė studentas, kuris neturi verslo patirties. Tai akivaizdžiai neteisinga.“
Vietoj to, kad būtų analizuojama teorija, diskusija perkeliama į autoriaus patirtį (arba jos trūkumą).
3. Kontekstinė ataka:
„Politikas kalba apie švietimo reformą, bet jis pats savo vaikus moko privačioje mokykloje. Kodėl mes jį klausytume?“
Kritika nukreipiama į politiko veiksmus, neįvertinant paties reformos pasiūlymo.
Svarbu:
Ad hominem nėra tiesiog bet koks asmeninis įžeidimas – tai būtent bandymas pakeisti diskusijos objektą (idėją) asmeniniais smūgiais, kad būtų išvengta esminės argumentų analizės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.