archifonema
Archifonema – tai fonologinė sąvoka, reiškianti abstrakčią garsų klasę, apimančią du ar daugiau fonemų, kurios tam tikromis kalbos sąlygomis neutralizuojasi (nustoja skirtis). Tai būdinga tais atvejais, kai garsų skirtumai nėra reikšmių atskyrimo pagrindas, pavyzdžiui, tam tikrose padėtyse ar gretinimuose.
Trumpai: Archifonema – tai bendras fonemų požymis, pasireiškiantis, kai jų skirtumai yra neutralizuoti.
Pavyzdžiai:
1. Lenkų kalba:
Prieš priebalsį be balso skiriamosios garsybės (pvz., prieš [t]) garsai /d/ ir /t/ neutralizuojasi ir tampa archifonema /T/ (reprezentuojama skardžiuoju priebalsiu [d]):
prat („praktika“) – tariama [prat]
prad („pradžia“) – tariama [prat] (čia /d/ → [t] dėl neutralizacijos).
Abiem atvejais veikia ta pati archifonema /T/.
2. Rusų kalba:
Žodžio pabaigoje skardieji ir duslieji priebalsiai neutralizuojasi (visada tariami dusliai). Pvz.,
лук [luk] („svogūnas“) ir луг [luk] („pieva“) tariami vienodai, nors rašyba skiriasi.
Čia archifonema /K/ apima fonemas /g/ ir /k/.
3. Vokiečių kalba:
Žodžio pabaigoje /b/, /d/, /g/ tampa [p], [t], [k] (pvz., Tag [taːk], nors daugiskaitoje Tage [ˈtaːɡə]).
Šiose pozicijose archifonemos /P/, /T/, /K/ atitinka neutralizuotus skardžiųjų/dusliųjų priebalsių poras.
Archifonemos sąvoka svarbi analizuojant fonologines sistemas, kur tam tikrose pozicijose foneminiai skirtumai nėra funkcionalūs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.