apriorizmas
Apriorizmas – tai filosofinė pozicija, pagal kurią tam tikros žinios ar principai yra prieinami nepriklausomai nuo patirties, t. y. iš anksto (lot. a priori). Apriorinės žinios grindžiamos protu, logika ar intuicija, o ne stebėjimu ar eksperimentu.
Pagrindinės savybės:
1. Universalumas – teiginys galioja visada ir visur.
2. Būtinumas – negali būti kitoks.
3. Neempiriškumas – nereikalauja patirties patvirtinimo.
Pavyzdžiai:
1. Matematika:
„2 + 2 = 4“ – ši tiesa žinoma ne iš bandymų su obuoliais, o iš logiškai būtinų matematinių aksiomų.
2. Logika:
„Visas vienbučiai yra nesusituokę“ – tai tiesa pagal apibrėžimą, nepriklausomai nuo to, ar esame sutikę konkrečių vienbučių.
3. Etika (Immanuel Kant’o filosofijoje):
„Elkis taip, kad tavo veiksmo principas galėtų tapti visuotiniu įstatymu“ – moralinis imperatyvas, kuris, anot Kanto, yra racionaliai būtinas ir nepriklauso nuo konkretaus patyrimo.
Svarbu: Apriorizmas dažnai priešinamas empirizmui (žinių kilmė iš patirties). Pvz., teiginys „Vandens virimo temperatūra yra 100°C“ yra empirinis, nes jį nustatėme eksperimentiškai, o ne protu vien.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.