aposteriorizmas
Aposteriorizmas – tai filosofinė pozicija, teigianti, kad žmogaus pažinimas kyla iš patirties (iš a posteriori žinojimo), o ne iš ankstesnių (a priori) idėjų ar principų. Kitaip tariant, žinome tik tai, ką patiriame ar galime patikrinti pojūčiais.
Trumpai:
Žinojimas atsiranda po patirties, o ne prieš ją.
---
Pavyzdžiai:
1. Mokslinis pavyzdys:
Teiginys „Vandens virimo temperatūra yra 100°C esant normaliam slėgiui“ yra a posteriori žinojimas, nes jį galima nustatyti tik atlikus eksperimentus ir stebint gamtos reiškinius.
2. Kasdienis pavyzdys:
Teiginys „Šiandien lyja“ yra a posteriori – tai žinome tik išėję į lauką ar pažiūrėję pro langą (gavę jutiminę patirtį), o ne iš anksto pagalvoję.
3. Filosofinis pavyzdys:
Immanuel Kantas kritikavo radikalų aposteriorizmą, teigdamas, kad kai kurios žmogaus pažinimo struktūros (pvz., erdvės ir laiko suvokimas) yra a priori, tačiau pats turinys (pvz., konkretūs fizikos dėsniai) yra a posteriori.
---
Svarbu: Aposteriorizmas dažnai priešinamas apriorizmui (idėjai, kad kai kurios tiesos žinomos nepriklausomai nuo patirties, pvz., matematiniai teiginiai ar loginiai principai).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.