Aposiopezė – tai retorinė figūra, kai kalbėtojas tyčia nutrūksta, nebaigia minties, palikdamas ją neišsakytą, tačiau aiškiai suvokiamą iš konteksto ar intonacijos. Dažniausiai naudojama norint pabrėžti stiprias emocijas (pvz., pyktį, susierzinimą, susižavėjimą) arba sukurti intrigą.
Pavyzdžiai:
1. Pyktis / grasinimas:
"Jei dar kartą tai padarysi, aš tave…"
(Nutrūksta, bet grėsmė lieka aiški.)
2. Susierzinimas / nusivylimas:
"O tu visada taip… Na, žinai pats."
(Mintis paliekama "pakabinta", kad skaitytojas/klausytojas pats užbaigtų.)
3. Intriga / dramatiškas efektas:
"Tada jis atidarė dureles ir pamatė… Bet geriau nepasakosiu."
(Nutraukiama, kad paskatintų įsivaizdavimą ar susidomėjimą.)
Trumpai: Aposiopezė – sąmoningas minties nutrūkimas, kuriuo perduodama nepasakyta, bet aiški prasmė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.