apercepcija
Apercepcija – tai sąmoningas ir aktyvus naujos informacijos suvokimas bei interpretavimas per jau turimos patirties, žinių ir asmeninių nuostatų prizmę. Tai ne tik mechaniškas suvokimas, bet ir prasmingas suvokiamo turinio integravimas į esamą psichinę struktūrą.
Trumpai:
Apercepcija – suvokimas, prasmingai susietas su ankstesne patirtimi.
---
Pavyzdžiai:
1. Mokymasis
Mokytojas paaiškina naują temą. Mokinys ją suvokia ne kaip atskirą informaciją, o per jau žinomas sąvokas – tai yra apercepcija. Pvz., mokydamasis apie fotosintezę, mokinys susieja tai su anksčiau išmoktais augalų sandaros principais.
2. Meninis kūrinys
Žiūrėdamas į abstrakčią tapybą, žmogus interpretuoja vaizdą remdamasis savo emocine patirtimi, prisiminimais ar kultūriniu kontekstu. Vienas matys chaosą, kitas – gilumą, priklausomai nuo savo vidinės būsenos.
3. Kasdienė situacija
Jei žmogus buvo apgautas, naują pažįstamą jis gali vertinti iš karto atsargiau – jo suvokimą nusako ankstesnė patirtis (apercepcija).
---
Istorinis kontekstas:
Sąvoką plėtojo filosofai ir psichologai (pvz., G. W. Leibniz, I. Kant, W. Wundt), pabrėžiant, kad suvokimas niekada nėra „grynasis“ – jį visada formuoja ankstesnė žinojimo patirtis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.