apatridas
Apatridas (lot. apatris – be tėvynės) – asmuo, kuriam nė viena valstybė pagal savo įstatymus nepripažįsta pilietybės. Kitaip tariant, tai asmuo be pilietybės.
Pagrindinės priežastys:
Pilietybės netekimas (pvz., dėl politinių priežasčių).
Valstybės iširimas ar teritorijos perdavimas be pilietybės reguliavimo.
Diskriminaciniai įstatymai (pvz., kurie neleidžia perduoti pilietybės vaikams ar tam tikroms tautinėms grupėms).
Administracinės klaidos ar biurokratinės spragos.
Pavyzdžiai:
1. Roma etninė grupė daugelyje šalių – dažnai susiduria su sunkumais gauti pilietybę dėl neturimos nuolatinės gyvenamosios vietos ar dokumentų.
2. Valstybės iširimo atvejai – pvz., Sovietų Sąjungoje gyvenę asmenys, kurie po jos žlugimo neįgijo jokios naujos pilietybės ir liko „pakibę“ tarp valstybių.
3. Vaikai, gimę migrantų šeimose kai kuriose šalyse – jei jų tėvų pilietybė neperduodama, o šalis, kurioje jie gimė, nesuteikia pilietybės pagal gimimo principą (jus soli).
Apatridai dažnai neturi pagrindinių teisių: negali legaliai dirbti, gauti švietimo, sveikatos priežiūros ar keliauti. Jų padėtį reguliuoja tarptautinės sutartys, pvz., 1954 m. Konvencija dėl apatridų statuso.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.