Antropologizmas – tai filosofinė ar mokslinė pozicija, pagal kurią žmogus (žmonija) yra visatos ar pažinimo centras, o visos tiesos, vertybės ar prasmės kyla iš žmogaus patirties, poreikių ir suvokimo. Kitaip tariant, tai požiūris, kuris žmogų laiko visko matu ir pagrindu.
Pagrindinės idėjos:
1. Žmogus yra pagrindinis realybės vertinimo kriterijus.
2. Visos kultūros, moralės, religijos ar mokslo sistemos kyla iš žmogaus būties ir jos sąlygų.
3. Priešingybė – pozicijos, kurios žmogų nulemia kaip dalį didesnių sistemų (pvz., teocentrizmas, kosmocentrizmas).
Pavyzdžiai:
1. Renesanso humanizmas – Europoje XIV–XVI a. žmogus buvo laikomas visko centru (pvz., Protagoro posakis „Žmogus yra visų dalykų matas“ buvo atgaivintas).
2. Egzistencializmas – filosofinė kryptis (pvz., J.P. Sartre, A. Camus), kurioje žmogaus laisvė, pasirinkimai ir subjektyvi patirtis yra pagrindinė prasmės šaltinis.
3. Šiuolaikinė kultūrinė antropologija – tiria žmonių kultūras ne iš „iš viršaus“, o per jų pačių patirtį ir interpretacijas, pabrėždama žmogaus, kaip kultūros kūrėjo, svarbą.
Trumpai tariant, antropologizmas – požiūris, kad žmogus yra visko pradžia ir tikslas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.