Anatomikumas – tai medicininis terminas, reiškiantis anatominių struktūrų (pvz., organų, audinių, kaulų) netaisyklingumą ar deformaciją, kuri gali būti įgimta arba įgyti. Šis terminas dažniausiai vartojamas apibūdinti struktūrinius pakitimus, neturinčius aiškios ligos ar funkcinės sutrikimo priežasties, tačiau pastebimus morfologiškai.
Trumpai:
Tai anatominis netaisyklingumas, dažnai nereikšmingas klinikiškai.
Pavyzdžiai:
1. Įgimtas anatomikumas:
Širdies mažasis antrinis plyšys – papildoma skylutė tarp širdies prieširdžių, kuri dažnai neturi didelės įtakos sveikatai.
2. Įgytas anatomikumas:
Nugaro išsikrypimas po traumos – stuburo deformacija dėl lūžio ar susidūrimo, pakeičianti normalią jo anatomiją.
Pastaba:
Terminas dažnai sutinkamas medicinos literatūroje ar klinikinėje praktikoje aprašant radologinius ar patologinius tyrimus, kai struktūra nėra norma, bet nėra ir aiškios ligos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.