amoralizmas
Amoralizmas – tai filosofinė pozicija, pagal kurią moralinės kategorijos (geras/blogas, teisingas/neteisingas) netaikomos tam tikrai veiklai ar situacijai. Amoralistas neigia moralės svarbą ar prasmę konkrečioje srityje, tačiau tai nereiškia, kad jis elgiasi nemorališkai – tiesiog moralės klausimas jo kontekste nelaikomas aktualiu.
Pavyzdžiai:
1. Gamtos reiškiniai:
Uraganas sunaikina miestą.
Gamta yra amorali – ji veikia pagal fizikos dėsnius, o ne moralinius principus. Nėra prasmės smerkti uragano kaip „blogo“.
2. Mokslinis tyrimas:
Mokslininkas tiria virusą, nepaisydamas, ar jo tyrimas bus panaudotas gydymui, ar biologiškam ginklui.
Pačiame tyrime gali būti taikomas amoralizmas – mokslinė tiesa siekiama nepriklausomai nuo moralinių pasekmių.
3. Verslo sprendimas:
Įmonė atleidžia darbuotojus vien dėl pelno didinimo, nevertindama socialinės atsakomybės.
Jei vadovas elgiasi amorališkai (ne moraliai ar nemorališkai), jis gali teigti, kad verslo sprendimai turi būti grįsti tik ekonominiais kriterijais, o ne moralės normomis.
Svarbu:
- Amoralizmas ≠ nemoralumas. Nemoralus elgesys pažeidžia moralės normas, o amoralus – ignoruoja jas kaip netaikytinas.
- Amoralizmas dažnai siejamas su pragmatizmu, mokslo objektivumu ar radikaliu individualizmu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.