amanatas

Amanatas – tai senovinis žodis, reiškiantis saugojimui patikėtas daiktas, turtas arba pasitikėjimo reikalas. Jis kilęs iš arabų kalbos (أمانة – amanat), reiškiančio „pasitikėjimas, saugojimas“.

Trumpai tariant, amanatas – tai:
1. Fizinė reikšmė: daiktas, patikėtas saugojimui (pvz., vertingumas, dokumentai).
2. Abstrakti reikšmė: įsipareigojimas, pareiga ar pasitikėjimas, kurį reikia išsaugoti.

Pavyzdžiai:
1. Fizinio daikto pavyzdys:
„Senelis man patikėjo savo auksinį laikrodį kaip amanatą – turėjau jį saugoti, kol jis grįš.“

2. Abstraktaus įsipareigojimo pavyzdys:
„Tėvų išmintis yra amanatas, kurį turime perduoti savo vaikams.“

Pastaba: Šiuolaikinėje lietuvių kalboje šis žodis vartojamas retai, dažniau literatūroje, poetiniuose kontekstuose ar kalbant apie istorinius/moralinius įsipareigojimus.

Įrašas
Paaiškinimas	Amanatas – tai senovinis žodis, reiškiantis saugojimui patikėtas daiktas, turtas arba pasitikėjimo reikalas. Jis kilęs iš arabų kalbos (أمانة – amanat), reiškiančio „pasitikėjimas, saugojimas“. Trumpai tariant, amanatas – tai: 1. Fizinė reikšmė: daiktas, patikėtas saugojimui (pvz., vertingumas, dokumentai). 2. Abstrakti reikšmė: įsipareigojimas, pareiga ar pasitikėjimas, kurį reikia išsaugoti. Pavyzdžiai: 1. Fizinio daikto pavyzdys: „Senelis man patikėjo savo auksinį laikrodį kaip amanatą – turėjau jį saugoti, kol jis grįš.“ 2. Abstraktaus įsipareigojimo pavyzdys: „Tėvų išmintis yra amanatas, kurį turime perduoti savo vaikams.“ Pastaba: Šiuolaikinėje lietuvių kalboje šis žodis vartojamas retai, dažniau literatūroje, poetiniuose kontekstuose ar kalbant apie istorinius/moralinius įsipareigojimus.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.