altazimutas
Altazimutas – tai koordinačių sistema, naudojama astronomijoje ir geodezijoje, norint nustatyti dangaus kūnų padėtį stebėtojo vietos atžvilgiu. Sistema apibrėžia du pagrindinius parametrus:
1. Azimutas (A) – horizontalus kampas, matuojamas nuo šiaurės krypties (dažniausiai) link objekto, pagal laikrodžio rodyklę (nuo 0° iki 360°).
2. Aukštis (h) – vertikalus kampas nuo horizonto iki objekto (nuo 0° ties horizontu iki 90° ties zenitu).
Kartais vietoj aukščio naudojamas zenito atstumas (z), kuris yra papildomas kampas iki zenito: \( z = 90° - h \).
---
Pavyzdžiai:
1. Astronomijoje
Jei žvaigždė yra tiksliai rytų kryptimi ir 30° virš horizonto, jos altazimutinės koordinatės būtų:
Azimutas = 90° (rytai yra 90° nuo šiaurės),
Aukštis = 30°.
2. Geodezijoje / stebėjime
Saulė vidurdienį pietų kryptimi, kai pakilusi 45° aukštyn:
Azimutas ≈ 180° (pietų kryptis),
Aukštis = 45°.
3. Praktinis pritaikymas
Teleskopai su altazimutine montūra gali laisvai suktis horizontaliai (azimutas) ir vertikaliai (aukštis), kad nukreiptų į objektą. Tokia sistema paprastesnė nei pusiaujinė (rektascensija ir deklinacija), bet reikalauja nuolatinio koregiavimo dėl Žemės sukimosi.
---
Trumpai:
Altazimutas – objekto padėtis dangaus skliaute, nurodoma kryptimi (azimutas) ir kampu virš horizonto (aukštis).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.