Alofonas – tai skirtingi tos pačios fonemos (garsų vieneto) variantai, kurie neturi reikšmės skirtumo, bet priklauso nuo padėties ar aplinkinių garsų kalboje.
Trumpai:
Tai tas pats garsas, skirtingai tariamas priklausomai nuo padėties žodyje.
---
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalboje:
- Fonema /n/ turi alofonus [n] ir [ŋ] (nosinis priebalsis prieš uždarąjį priebalsį).
Pavyzdys:
„ranka“ – tariama [raŋka] (čia /n/ tampa [ŋ] prieš /k/),
bet „noras“ – [noras] (paprastas [n]).
2. Anglų kalboje:
- Fonema /p/ turi alofonus [pʰ] (aspiruotas) ir [p] (neaspiruotas).
Pavyzdys:
„pin“ – tariama [pʰɪn] (su pūtimu),
„spin“ – [spɪn] (be pūtimo).
3. Ispanų kalboje:
- Fonema /b/ turi alofonus [b] (sprogstamasis) ir [β] (trintinis).
Pavyzdys:
„boca“ (burna) – [boka] (pradžioje žodyje),
„haba“ (pupelė) – [aβa] (tarp balsių).
---
Svarbu: Alofonai nekeičia žodžio reikšmės – tai tik fonetinės fonemos realizacijos, kurias dažnai net nesuvokiame, bet jos egzistuoja kalbos sistemoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.