alkaldas

Alkaldas – tai senovinis lietuvių kalbos žodis, reiškantis „valdytojas, valdovas, kunigaikštis, didikas“. Kilęs iš žodžių al- + kalti („valdyti, kalti“ – senąja prasme „kalti“ reiškė ir „kulti, kovoti“, taip pat „valdyti“).

Pavyzdžiai:

1. Istoriniame kontekste:
„Tas alkaldas turėjo didelę žemę ir daug tarnų.“
(Čia alkaldas – žemės valdytojas, vietininkas).

2. Literatūroje / poezijoje:
„Alkaldai senovėje kovojo už savo žemes.“
(Reiškia kunigaikščius, karius-valdytojus).

Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje nenaudojamas, sutinkamas senuosiuose raštuose, istoriniuose tekstuose ar tautosakoje. Dabar jo atitikmenys būtų: valdovas, kunigaikštis, didikas, seniūnas.

Įrašas
Paaiškinimas	Alkaldas – tai senovinis lietuvių kalbos žodis, reiškantis „valdytojas, valdovas, kunigaikštis, didikas“. Kilęs iš žodžių al- + kalti („valdyti, kalti“ – senąja prasme „kalti“ reiškė ir „kulti, kovoti“, taip pat „valdyti“). Pavyzdžiai: 1. Istoriniame kontekste: „Tas alkaldas turėjo didelę žemę ir daug tarnų.“ (Čia alkaldas – žemės valdytojas, vietininkas). 2. Literatūroje / poezijoje: „Alkaldai senovėje kovojo už savo žemes.“ (Reiškia kunigaikščius, karius-valdytojus). Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje nenaudojamas, sutinkamas senuosiuose raštuose, istoriniuose tekstuose ar tautosakoje. Dabar jo atitikmenys būtų: valdovas, kunigaikštis, didikas, seniūnas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.