aleksandridai
„Aleksandridai“ yra daugiskaitos naudininko linksnis (kam?) nuo žodžio „aleksandrynas“.
Aleksandrynas – tai trumpas eilėraštis (dažniausiai 4 eilutės), kurio pirmosios trys eilutės rimuojasi tarpusavyje, o ketvirtoji eilutė sudaro atskirą rimą ir dažnai turi filosofinę, moralinę ar juokingą išvadą. Forma kilusi iš prancūzų poezijos (pranc. alexandrin), tačiau lietuvių literatūroje įgijo specifinę, supaprastintą struktūrą.
Trumpai:
Tai ketureilis, kurio rimų schema yra a-a-a-b.
---
Pavyzdžiai:
1. Pavyzdys (klasikinis):
Mano katė – pilkšva kaip pelė,
Ji medžioja peles ir kates.
Kai ji miega, tai kaip angelė,
O pabunda – bėk, kas gali, bėk!
Čia:
- Pirmos trys eilutės rimuojasi (pelė – kates – angelė).
- Ketvirta eilutė turi kitą rimą (bėk).
---
2. Pavyzdys (humoristinis):
Su rytais keliasi saulė,
O aš – į darbą skubu.
Kavą geriu, kad stipresnė būčiau,
Bet galų gale vistu miegu.
Čia:
- Rimai: saulė – skubu – būčiau (a-a-a).
- Išvada: miegu (b).
---
3. Pavyzdys (filosofinis):
Gyvenimas – tai kelias ilgas,
Kurį eini vienas ar su draugais.
Kartais lyja, kartais šilda,
Svarbiausia – nepasimesti.
Čia:
- Rimai: ilgas – draugais – šilda (a-a-a).
- Išvada: pasimesti (b).
---
Svarbu:
Nors terminas „aleksandrynas“ gali reikšti ir ilgesnį 12 skiemenų eilėraštį (kaip prancūzų tradicijoje), lietuvių literatūroje ir šnekamojoje kalboje dažniausiai vartojamas kaip apibrėžta ketureilio forma su rimų schema a-a-a-b.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.