Alebardininkas – tai istorinis karinis laipsnis ar pareigos pėstininkų daliniuose (dažniausiai XVII–XVIII a.), atitinkantis maždaug dabartinį seržantą ar jaunesnįjį puskarininkį. Alebardininkas paprastai buvo atsakingas už mokymą, tvarką ir kartais – alebardos (ilgas, kirvio formos ginklas ant ieties) nešiojimą kaip pareigų simbolį.
Pavyzdžiai vartojimo:
1. Kareivis buvo paaukštintas į alebardininkus už drąsą mūšyje.
2. Alebardininkas griežtai stebėjo rikiuotės tvarką.
Trumpai: alebardininkas – pėstininkų seržantas senuose Europos armijose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.