agogika

Agogika – tai muzikos tempo ir jo pokyčių valdymo menas. Tai apima ne tik pagrindinį tempą, bet ir visus jo niuansus: pagreitimus, sulėtinimus, pauzes, dinamines kaitas, kurios suteikia muzikai išraiškingumo ir gyvumo.

Trumpai: Agogika – tai tempo ir jo atlikimo niuansų (pagreitėjimų, sulėtėjimų, rubato) visuma muzikoje.

Pavyzdžiai:

1. Rubato (it. „pagrobtas“) – vienas ryškiausių agogikos pavyzdžių. Atlikėjas laisvai kinta tempą, „vogdamas“ laiką iš vienų taktų ir „grąžindamas“ kitiems, išlaikydamas bendrą pulso vientisumą.
Pavyzdys: Frederiko Šopeno noktiornai arba romansai, kuriuose melodija „kalbasi“ su lydinčiais akordais.

2. Ritardando (it. „sulėtėjant“) – palaipsniui sulėtėjimas, dažnai naudojamas frazės ar viso kūrinio pabaigoje.
Pavyzdys: Džoakino Rosinio operos „Sevilijos kirpėjas“ uvertiūros pabaigoje orkestras visiškai sulėtėja prieš paskutinius akordus.

3. Accelerando (it. „pagreitėjant“) – palaipsnis tempų didinimas, kuris sukelia įtampos augimą.
Pavyzdys: Piotro Čaikovskio balete „Šelkunčiukė“ šokis „Šėtoniškas tempas“ („Danse infernale“) palaipsniui įsibėgėja iki aukščiausio tempo kulminacijoje.

Kas nėra agogika?
Agogika nėra ritmas (notečių trukmės) ar metras (takto skirstymas). Ji veikia virš šių struktūrų, suteikdama muzikai emocinį atspalvį ir individualų atlikimo charakterį.

• Gairės: Muzikos terminai

Įrašas
Paaiškinimas	Agogika – tai muzikos tempo ir jo pokyčių valdymo menas. Tai apima ne tik pagrindinį tempą, bet ir visus jo niuansus: pagreitimus, sulėtinimus, pauzes, dinamines kaitas, kurios suteikia muzikai išraiškingumo ir gyvumo. Trumpai: Agogika – tai tempo ir jo atlikimo niuansų (pagreitėjimų, sulėtėjimų, rubato) visuma muzikoje. Pavyzdžiai: 1. Rubato (it. „pagrobtas“) – vienas ryškiausių agogikos pavyzdžių. Atlikėjas laisvai kinta tempą, „vogdamas“ laiką iš vienų taktų ir „grąžindamas“ kitiems, išlaikydamas bendrą pulso vientisumą. Pavyzdys: Frederiko Šopeno noktiornai arba romansai, kuriuose melodija „kalbasi“ su lydinčiais akordais. 2. Ritardando (it. „sulėtėjant“) – palaipsniui sulėtėjimas, dažnai naudojamas frazės ar viso kūrinio pabaigoje. Pavyzdys: Džoakino Rosinio operos „Sevilijos kirpėjas“ uvertiūros pabaigoje orkestras visiškai sulėtėja prieš paskutinius akordus. 3. Accelerando (it. „pagreitėjant“) – palaipsnis tempų didinimas, kuris sukelia įtampos augimą. Pavyzdys: Piotro Čaikovskio balete „Šelkunčiukė“ šokis „Šėtoniškas tempas“ („Danse infernale“) palaipsniui įsibėgėja iki aukščiausio tempo kulminacijoje. Kas nėra agogika? Agogika nėra ritmas (notečių trukmės) ar metras (takto skirstymas). Ji veikia virš šių struktūrų, suteikdama muzikai emocinį atspalvį ir individualų atlikimo charakterį.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.