Rubato (it. tempo rubato – „pavogtasis laikas“) – muzikos terminas, reiškiantis laisvą tempo kaitą: atlikėjas gali pagreitinti ar sulėtinti tempą, išlaikydamas bendrą takto trukmę. Tai išraiškingumo priemonė, kai vienos frazės dalys gali būti atliekamos lėčiau, o kitos – greičiau, kaip kompensuojant „pavogtą“ laiką.
Pavyzdžiai:
1. Fryderykas Šopenas – daugelyje jo kūrinių (pvz., noktiumuose, mazurkose) rubato yra esminė atlikimo dalis, suteikianti poezijos ir improvizacijos įspūdį.
2. Džoakinas Rosinis – operų uvertiūrose rubato naudojamas dramatiškumo sustiprinimui, ypač lėtose, kantileniškos melodijos dalyse.
3. Džiazas – daugelis džiazo atlikėjų (pvz., pianistas Bill Evans) naudoja rubato pradžioje arba solo dalyse, kad pabrėžtų emocinį išsiliejimą.
Trumpai: Rubato – tai tempo laisvė, kai atlikėjas meniškai manipuliuoja greičiu, nepažeisdamas viso kūrinio struktūros.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.