Absoliutas (lot. absolutus – „išsivadavęs, nepriklausomas“) – tai sąvoka, reiškianti visišką, sąlygų neribotą, tobulumą arba galutinį tikrovės principą.
Trumpai:
Absoliutas – tai kas yra visiška, nekintanti, nepriklausoma nuo sąlygų ar santykinių dalykų.
Pavyzdžiai:
1. Filosofijoje / religijoje
„Platono filosofijoje absoliutas siejamas su Idėjų pasauliu – tobula ir amžina realybe, kurios atspindžiai yra mūsų suvokiama materija.“
2. Kasdienėje kalboje (perkeltine prasme)
„Jis reikalavo absoliutaus paklusnumo – jokių klausimų, jokių abejonių.“
„Moksle nėra absoliutų tiesų – viskas gali būti pakeista naujais atradimais.“
3. Matematikoje
„Skaičiaus absoliuti reikšmė (modulis) yra jo atstumas iki nulio, pvz., |–5| = 5.“
Svarbu: Žodis dažnai vartojamas kalbant apie aukščiausią tobulumą, visišką nepriklausomumą arba kraštutinumą (pvz., absoliuti tiesa, absoliuti valdžia, absoliutus nulis).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.