Vibrantas
„Vibrantas“ – tai kalbotyroje naudojamas terminas, reiškiantis skardųjį garsą, kuris susidaro dėl oro srauto virpesių kalbant. Tai garsai, kuriuos tariant oro srautas praeina per laisvai vibruojantį artikuliatorių (pvz., liežuvio galiuką ar lūpas), bet be didesnės kliūties ar trinties.
Pagrindinės vibrančiųjų garsų savybės:
- Jie yra skardieji (balsų stygos vibruoja).
- Susidaro dėl virpesių (pvz., liežuvio galiuko, lūpų).
- Kalboje dažniausiai vaizduojami kaip raidės R ir jos variantai.
Pavyzdžiai:
1. Ispanų kalboje – garsas [r] (vienas smūgis) ir [rr] (keli smūgiai):
- „pero“ (šuo) – trumpas R.
- „perro“ (šuo) – ilgas, daugkartinis R (alveolinis vibrantas).
2. Rusų kalboje – garsas [r] (alveolinis vibrantas):
- „рука“ (ranka) – R garsas, tariamas liežuvio galiuku virpant prie alveolių.
3. Suomių kalboje – garsas [r] (dažnai virpantis):
- „ruoka“ (maistas) – ryškus vibrantas.
4. Italų kalboje – garsas [r] (dažnai ilgas):
- „rosa“ (rasa) – tipiškas R vibrantas.
Trumpai:
„Vibrantas“ – skardusis kalbos garsas, kuriam būdingi oro srauto sukeliami artikuliatoriaus (pvz., liežuvio) virpesiai. Dažniausiai atitinka įvairių kalbų R tipo garsus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.