ventė

Ventė – tai lietuvių kalbos daiktavardis, reiškiantis vietą, kur vėjas pučia ypač stipriai, dažniausiai atvirą, aukštą ar iškilusią vietovę (pvz., kalną, pakrantę, plyną lauką). Kartais vartojama perkeltine prasme apibūdinti vietą, kur dažnai pučia vėjas ar net proga, situaciją, kurioje kažkas greitai prasiskverbia ar išnyksta (pvz., „pro vente“).

Pavyzdžiai:

1. Tiesioginė reikšmė:
„Pakilome į kalno ventę – ten vėjas buvo toks stiprus, kad vos išsilaikėme ant kojų.“
„Jūros pakrantėje yra tikra ventė – žiemą čia be šaliko neįmanoma vaikščioti.“

2. Perkeltinė reikšmė:
„Pinigai išėjo pro ventę“ (greitai išleisti).
„Jo planai išskrido pro ventę“ (sužlugo, išnyko).

Sinonimai: vėjavietė, vėjų kalnas, atvira vieta, pūtimo vieta.

• Vardai: Ventė
• Vietovardžiai: Ventė

Įrašas
Paaiškinimas	Ventė – tai lietuvių kalbos daiktavardis, reiškiantis vietą, kur vėjas pučia ypač stipriai, dažniausiai atvirą, aukštą ar iškilusią vietovę (pvz., kalną, pakrantę, plyną lauką). Kartais vartojama perkeltine prasme apibūdinti vietą, kur dažnai pučia vėjas ar net proga, situaciją, kurioje kažkas greitai prasiskverbia ar išnyksta (pvz., „pro vente“). Pavyzdžiai: 1. Tiesioginė reikšmė: „Pakilome į kalno ventę – ten vėjas buvo toks stiprus, kad vos išsilaikėme ant kojų.“ „Jūros pakrantėje yra tikra ventė – žiemą čia be šaliko neįmanoma vaikščioti.“ 2. Perkeltinė reikšmė: „Pinigai išėjo pro ventę“ (greitai išleisti). „Jo planai išskrido pro ventę“ (sužlugo, išnyko). Sinonimai: vėjavietė, vėjų kalnas, atvira vieta, pūtimo vieta.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.