Šleifas – tai lietuvių kalboje vartojamas terminas, kuris reiškia:
1. Ilgą, siaurą juostą (dažniausiai audinio, odos ar panašaus medžiagos), kurią traukia už savęs.
2. Pavėsinę, palapinę ar kitokią laikiną konstrukciją, kurią galima traukti ar tempsti.
3. Perkeltine prasme – ilgą, vienodą eilę, seką ar traukinį (pvz., žmonių, transporto priemonių).
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė reikšmė (audinio juosta):
„Merginos šokdamos laikėsi už ilgo šleifo.“
„Parduotuvėje pardavinėjo margus šleifus puošniams uždarams.“
2. Konstrukcija / palapinė:
„Turguje prekeiviai įsirengė šleifus nuo lietaus.“
3. Perkeltinė reikšmė (eilė, traukinys):
„Kelys susidarė ilgas automobilių šleifas.“
„Procesijoje žmonių šleifas driekėsi per visą miestelį.“
Pastaba: Šis žodis dažniausiai sutinkamas liaudiškoje kalboje, tautosakoje ar senesniuose tekstuose, o šiuolaikinėje kalboje gali būti vartojamas retai arba regioniškai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.