Širma

Širma – tai šiaurės vakarų krypties pavadinimas, vartojamas senojoje lietuvių kalboje ir liaudies tarmėse. Tai archajiškas, poetiškas žodis, dažniausiai sutinkamas senuosiuose raštuose, dainose ar pasakose.

Pavyzdžiai:

1. Senovės kontekste:
„Vėjas pučia iš širmos, debesys neša lietų.“
(Čia „širma“ nurodo vėjo kryptį – iš šiaurės vakarų.)

2. Liaudies dainoje:
„Aš ateisiu iš tolimos širmos, kur saulė vėlai teka.“
(Simboliškai nurodo tolimą, paslaptingą kraštą.)

3. Šiuolaikiniame poetiniame vartojime:
„Jo mintys skriejo į širmą, kur prasideda atsiminimai.“
(Perkeltine prasme – į praeitį, užmarštį ar tolimą vietą.)

Pastaba: Šiuolaikinėje bendrinėje kalboje šis žodis beveik nevartojamas, jo atitikmuo yra „šiaurės vakarai“ arba „šiaurės vakarinė kryptis“. Jis išlikęs kaip kalbinis reliktas ir kultūrinė atmintis.

• Terminai: širma
• Pavardės: Širma

Įrašas
Paaiškinimas	Širma – tai šiaurės vakarų krypties pavadinimas, vartojamas senojoje lietuvių kalboje ir liaudies tarmėse. Tai archajiškas, poetiškas žodis, dažniausiai sutinkamas senuosiuose raštuose, dainose ar pasakose. Pavyzdžiai: 1. Senovės kontekste: „Vėjas pučia iš širmos, debesys neša lietų.“ (Čia „širma“ nurodo vėjo kryptį – iš šiaurės vakarų.) 2. Liaudies dainoje: „Aš ateisiu iš tolimos širmos, kur saulė vėlai teka.“ (Simboliškai nurodo tolimą, paslaptingą kraštą.) 3. Šiuolaikiniame poetiniame vartojime: „Jo mintys skriejo į širmą, kur prasideda atsiminimai.“ (Perkeltine prasme – į praeitį, užmarštį ar tolimą vietą.) Pastaba: Šiuolaikinėje bendrinėje kalboje šis žodis beveik nevartojamas, jo atitikmuo yra „šiaurės vakarai“ arba „šiaurės vakarinė kryptis“. Jis išlikęs kaip kalbinis reliktas ir kultūrinė atmintis.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.