Šalanda – tai lietuvių kalbos žodis, kuris reiškia prastą, apleistą, seną pastatą, dažniausiai trobesį ar ūkinę patalpą. Jis dažnai vartojamas neigiama prasme, nusakant nepatogų, netvarkingą ar netinkamą gyvenimui ar darbui vietą.
Pavyzdžiai:
1. Gyvenamojo pastato kontekste:
"Senelis vis dar gyveno toj senoje šalandoje prie miško, bet ji jau beveik griūva."
2. Ūkinio pastato ar sandėlio prasmė:
"Sodžiuje senąjį kluoną visi vadina šalanda, nes ten laikomi tik seni įrankiai ir brokuotas inventorius."
3. Perkeltine prasme (apie nepatogią ar netvarkingą vietą):
"Ką tu čia nuomojiesi? Čia gi gryna šalanda – vanduo nesileidžia, langai nedaryti!"
Sinonimai: lūšna, pastogė, užeiga (šnek.), niūšas (šnek.), baraka (priklausomai nuo konteksto).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.