substancializmas
„Substancializmas“ – tai filosofinė pozicija, teigianti, kad tikrovę sudaro pastovios, savarankiškos, nekintančios substancijos (pvz., materija, dvasia, atomai, monados), o visi kiti reiškiniai (savybės, procesai, santykiai) yra antriniai ir priklausomi nuo šių esminių esybių.
Trumpai tariant: substancializmas teigia, kad egzistuoja pamatinės, nekintančios esybės, kurios yra tikrovės pagrindas.
Pavyzdžiai:
1. Aristotelis – jis teigė, kad kiekvienas daiktas turi substanciją (ousia), kuri yra jo esmė, ir atsitiktines savybes (spalva, dydis ir kt.). Pvz., medžio substancija yra jo medžiaga ir forma, o lapų spalvos pokytis yra tik antraeilis reiškinys.
2. Renė Dekartas – jis laikė, kad egzistuoja dvi pagrindinės substancijos: mąstanti substancija (res cogitans) ir plati substancija (res extensa). Mąstymas ir materija yra savarankiški, o jų sąveika – antrinė.
3. Atomistai (pvz., Demokritas) – teigė, kad visa materija sudaryta iš nedalomų, amžinų atomų (substancijų), o kokybės (spalva, skonis) yra tik subjektyvūs pojūčiai.
Supaprastintai:
Substancializmas atsako į klausimą: „Kas yra tikrasis pasaulio pagrindas?“ Jo atsakymas – pastovios esybės (substancijos), o ne procesai ar santykiai. Tai priešinama procesualizmui ar reliatyvizmui, kurie teigia, kad pokyčiai ir santykiai yra svarbesni už pastovias esybes.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.