stratigrafija
Stratigrafija – tai geologijos šaka, tirianti uolienų sluoksnių (stratų) susidarymo seką, amžių, sudėtį ir išsidėstymą erdvėje bei jų koreliaciją (sulyginimą) skirtingose vietovėse. Pagrindinis tikslas – atkurti Žemės geologinę istoriją.
Pagrindinės sąvokos:
- Stratigrafinis principas: Jaunesni sluoksniai guli ant senesnių (jei sluoksniai neperversti).
- Vedamieji fosilijos: fosilijos, būdingos tam tikram geologiniam laikotarpiui, naudojamos sluoksniams datuoti ir koreliuoti.
Pavyzdžiai:
1. Grand Canyon (JAV) – klasikinis stratigrafijos pavyzdys, kur matomi milijardus metų senumo uolienų sluoksniai, atskleidžiantys jūrų, dykumų ir kalnų kaitą.
2. Baltijos klifai (Pietų Švedija, Danija) – išryškėja kreidos ir paleogeno periodų sluoksniai, kuriuose randami amonitai ir kitos jūrų gyvūnų fosilijos.
3. Geologinis žemėlapis – kuriamas remiantis stratigrafiniais tyrimais, pavyzdžiui, pažymint įvairių amžiaus uolienų (klinties, smiltainio, molio) pasiskirstymą regione.
Praktinis taikymas:
- Naudingųjų iškasenų (naftos, anglies, mineralų) paieška.
- Inžinerinė geologija (pamatų projektavimas).
- Paleontologija ir evoliucijos tyrimai.
Trumpai: Stratigrafija – uolienų sluoksnių „istorijos knyga“, skirta suprasti Žemės praeitį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.