Stegocefalai (iš graikų stegos – 'stogas, dengti' + kephalē – 'galva') – tai išnykusi senovinių amfibijų grupė, gyvavusi karbono ir permo laikotarpiais. Jie buvo vieni pirmųjų keturkojų, turėję tvirtą, plokščią ir dažnai ornamentuotą kaukolę su akiduobėmis.
Trumpai:
Tai primityvūs, dygliuotus ar raiščius turėję amfibijų protėviai, artimi pirmiesiems keturkojams, išsivystę iš žuvų.
Pavyzdžiai:
1. Eogyrinus – didelis vandens stegocefalas, panašus į salamandrą, gyvenęs upėse.
2. Eryops – masyvus, sausumą apgyvendinęs stegocefalas su trumpomis kojomis ir plačia kaukele.
Jie laikomi svarbia grandimi tarp žuvų ir roplių evoliucijoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.