sormaitas
„Sormaitas“ – tai sena lietuviška šventė, kuri buvo švenčiama rudens pabaigoje (dažniausiai lapkričio mėnesį) ir buvo skirtą minėti mirusiuosius. Šventė turėjo pagoniškas šaknis, bet vėliau susiliejo su krikščioniškais Vėlinių tradicijomis.
Pagrindinės savybės:
- Mirusiųjų atminimas: lankytos kapinės, ant kapų buvo nešami maistas, gėrimai.
- Šeimos susirinkimas: šeimos susibūsdavo prie bendro stalo, dalindavosi maistu.
- Aukojimas: maistas ir gėrimai buvo aukojami mirusiesiems (pvz., liejant alų ant kapo).
- Apsaugos nuo dvasių ritualai: žmonės rūpindavosi, kad mirusiųjų dvasios nebūtų piktnos.
Pavyzdžiai:
1. Tradicinis šeimos susirinkimas:
„Sormaito metu visi giminės susirinkdavo prie senelių namų, kepdavo duonos, virtų kiaušinių ir baravykų, o vėliau dalindavosi šiuo maitu prie kapų.“
2. Aukojimo ritualas:
„Senovėje žmonės ant kapų pilkdavo alaus ar užkandų, tariant: 'Tai jums, protėviai, kad mus globotumėte.' Tai buvo būdinga Sormaito šventei.“
Svarbu: Ši šventė buvo viena iš „sielų dienų“ (kartu su Vėlinėmis ir Ilgėmis), kurios lietuvių kultūroje simbolizavo ryšį tarp gyvųjų ir mirusiųjų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.