sinharmonizmas
„Sinharmonizmas“ – tai muzikos terminas, reiškiantis harmoniją, pagrįstą vienu toniniu centru (dažniausiai vienu pagrindiniu akordu ar tonika), be moduliacijų į kitas tonacijas ar sudėtingų harmoninių poslinkių. Tai paprasta, stabili harmoninė struktura, kurioje dominuoja vienas tonas.
Trumpai: harmonija, išlaikanti vieną pagrindinį toną, be tonacijos kaitos.
Pavyzdžiai:
1. Gamtinės garsinės aplinkos – pvz., vienodo ritmo lietaus garsas, vėjo ūžimas ar vandens tekėjimas, kuriuose nėra harmoninių pokyčių.
2. Meditacinė ar ambientinė muzika – kai kompozicija ilgą laiką išlaiko tą patį akordą arba minimaliai keičia harmoniją (pvz., La Monte Young ar Brian Eno kūriniai).
3. Kai kurie liaudies ar ritualiniai giedojimai – monotoniški melodiniai posmai, kartojami su ta pačia harmonine pagrinda.
Praktinis pavyzdys muzikoje:
Jei daina nuo pradžios iki pabaigos groja tik C dur akordą (be kitų akordų ar tonacijos pasikeitimų), tai būtų sinharmoniškas kūrinys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.