singuliarus

Singuliarus (lot. singularis – pavienis, vienintelis) reiškia išskirtinis, nepaprastas, unikalus, vienintelis savo rūšyje.

Trumpai: tai, kas skiriasi nuo įprasto, yra ypatingas arba nepakartojamas.

Pavyzdžiai:

1. Moksle / filosofijoje:
„Šis atradimas yra singuliarus – niekas panašaus dar nebuvo užfiksuota.“

2. Menų / kultūroje:
„Jo talentas yra visiškai singuliarus – jis sukuria stilių, kurio niekas neįkopijuoja.“

3. Kasdienėje kalboje:
„Jos požiūris į gyvenimą yra singuliarus – ji visada renkasi neįprastus, bet gilią prasmę turinčius sprendimus.“

4. Technologijose:
„Singuliarus įvykis (technologinė singuliarumas) – hipotetinis momentas, kai dirbtinis intelektas pranoks žmogaus galimybes.“

Pastaba:
Žodis dažnai vartojamas kalbant apie išskirtinius reiškinius, asmenis ar idėjas, kurie neturi analogų.

Įrašas
Paaiškinimas	Singuliarus (lot. singularis – pavienis, vienintelis) reiškia išskirtinis, nepaprastas, unikalus, vienintelis savo rūšyje. Trumpai: tai, kas skiriasi nuo įprasto, yra ypatingas arba nepakartojamas. Pavyzdžiai: 1. Moksle / filosofijoje: „Šis atradimas yra singuliarus – niekas panašaus dar nebuvo užfiksuota.“ 2. Menų / kultūroje: „Jo talentas yra visiškai singuliarus – jis sukuria stilių, kurio niekas neįkopijuoja.“ 3. Kasdienėje kalboje: „Jos požiūris į gyvenimą yra singuliarus – ji visada renkasi neįprastus, bet gilią prasmę turinčius sprendimus.“ 4. Technologijose: „Singuliarus įvykis (technologinė singuliarumas) – hipotetinis momentas, kai dirbtinis intelektas pranoks žmogaus galimybes.“ Pastaba: Žodis dažnai vartojamas kalbant apie išskirtinius reiškinius, asmenis ar idėjas, kurie neturi analogų.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.