Simfonijetė

Simfonijetė – tai mažoji simfonija, trumpesnė ir paprastesnė už pilną simfoniją. Dažnai vartojama apibūdinti nedidelės apimties orkestriniams ansambliams skirtą kūrinį, kuris turi simfonijos bruožų, bet yra kuklesnis mastu ir sudėtingumu.

Pavyzdžiai:
1. Darius Milhaud – Simfonijetė (1922) – trumpa, šešių dalų kūrinis, kuris derina neoklasicizmo ir jazz įtakas.
2. Sergejus Prokofjevas – Simfonijetė A-dur (1909, peržiūrėta 1914) – ankstyvas jo kūrinys, kuris vėliau tapo pagrindu simfonijai.
3. Francis Poulenc – Simfonijetė (1947) – gyvas, lengvos formos orkestrinis kūrinys, tipiškas Poulenc švelniai ironiškam stiliui.

Terminas kartais vartojamas ir plačiau – bet kokiam nedideliam simfoniniam kūriniui, neturinčiam rimtos filosofinės ar dramatinės apimties.

Įrašas
Paaiškinimas	Simfonijetė – tai mažoji simfonija, trumpesnė ir paprastesnė už pilną simfoniją. Dažnai vartojama apibūdinti nedidelės apimties orkestriniams ansambliams skirtą kūrinį, kuris turi simfonijos bruožų, bet yra kuklesnis mastu ir sudėtingumu. Pavyzdžiai: 1. Darius Milhaud – Simfonijetė (1922) – trumpa, šešių dalų kūrinis, kuris derina neoklasicizmo ir jazz įtakas. 2. Sergejus Prokofjevas – Simfonijetė A-dur (1909, peržiūrėta 1914) – ankstyvas jo kūrinys, kuris vėliau tapo pagrindu simfonijai. 3. Francis Poulenc – Simfonijetė (1947) – gyvas, lengvos formos orkestrinis kūrinys, tipiškas Poulenc švelniai ironiškam stiliui. Terminas kartais vartojamas ir plačiau – bet kokiam nedideliam simfoniniam kūriniui, neturinčiam rimtos filosofinės ar dramatinės apimties.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.