Sibiliantai

Sibiliantai (iš lot. sibilare – „švilpti“) – tai priebalsiai, kurių tarimas susijęs su ryškiu šnypščiančiu ar švilpiančiu garsu, atsirandančiu dėl oro srovės susiaurėjimo tarp liežuvio ir dantų ar gomurio.

Trumpai: tai šnypščiantys / švilpiantys garsai.

Lietuvių kalboje sibilantai yra:
- Švilpiamieji: s, z (pvz., sala, zona)
- Šnypščiamieji: š, ž (pvz., šuo, žuvis)

Pavyzdžiai:
1. Sese sėsią sėklų. – Čia daug sibilanto s.
2. Žąsis žąsį žadino žalią žolę. – Čia vyrauja sibilantai ž ir s.

Kalbų palyginimas:
- Anglų kalboje: s, z, ʃ (kaip ship), ʒ (kaip vision)
- Ispanų kalboje: s, θ (kaip ciudad – tarimas kaip anglų th)

Sibilantai dažnai sukuria fonetinį efektą, kuris gali būti naudojamas stilistikoje (pvz., eilėraščiuose siekiant imituoti švilpimą, šnypštimą).

Įrašas
Paaiškinimas	Sibiliantai (iš lot. sibilare – „švilpti“) – tai priebalsiai, kurių tarimas susijęs su ryškiu šnypščiančiu ar švilpiančiu garsu, atsirandančiu dėl oro srovės susiaurėjimo tarp liežuvio ir dantų ar gomurio. Trumpai: tai šnypščiantys / švilpiantys garsai. Lietuvių kalboje sibilantai yra: - Švilpiamieji: s, z (pvz., sala, zona) - Šnypščiamieji: š, ž (pvz., šuo, žuvis) Pavyzdžiai: 1. Sese sėsią sėklų. – Čia daug sibilanto s. 2. Žąsis žąsį žadino žalią žolę. – Čia vyrauja sibilantai ž ir s. Kalbų palyginimas: - Anglų kalboje: s, z, ʃ (kaip ship), ʒ (kaip vision) - Ispanų kalboje: s, θ (kaip ciudad – tarimas kaip anglų th) Sibilantai dažnai sukuria fonetinį efektą, kuris gali būti naudojamas stilistikoje (pvz., eilėraščiuose siekiant imituoti švilpimą, šnypštimą).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.