Septuaginta (lotyniškai "septyniasdešimt", sutrumpintai LXX) – tai seniausias žinomas Senojo Testamento vertimas iš hebrajų ir aramėjų kalbų į graikų kalbą, atliktas maždaug III–II a. pr. Kr. Aleksandrijoje (Egipte).
Trumpa reikšmė:
Graikiškas Senojo Testamento vertimas, kurį naudojo antikinio pasaulio žydai ir ankstyvieji krikščionys.
Pavyzdžiai vartojimo:
1. Istorinis kontekstas:
Septuaginta buvo svarbi ankstyvajai krikščionių bažnyčiai, nes daugelis apaštalų ja naudojosi cituodami Raštą.
2. Tekstų palyginimas:
Mokslininkai tiria Septuagintos skirtumus nuo Masoretinio teksto, kad suprastų Senojo Testamento raidą.
Svarba:
- Pirmasis žinomas Rašto vertimas į kitą kalbą.
- Naudota Naujajame Testamente (apie 300 citatų).
- Išliko kaip kanoninis tekstas stačiatikių bažnyčioje.
Trumpai tariant, Septuaginta – tai graikiška Senojo Testamento versija, turėjusi didelį poveikį Vakarų kultūrai ir religijai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.