Senjorija – tai žemės valda arba domenas, kuris viduramžiais priklausė feodaliniam valdovui – senjoriui (ponui, dvarininkui). Senjorija apėmė ne tik žemę, bet ir valdžią jos gyventojams (pvz., teisminę, administracinę, mokesčių rinkimo). Tai buvo pagrindinis feodalinės santvarkos vienetas.
Trumpai: Senjorija – feodalinė žemės valda su valdžia jos gyventojams.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis kontekstas:
"XIII amžiuje Lietuvoje ėmė formuotis senjorijos – didikų valdos, kuriose jie turėjo ne tik žemę, bet ir teisę spręsti savo baudžiauninkų bylas."
2. Palyginimas su kitomis formomis:
"Skirtingai nuo karaliaus tiesiogiai valdomų domenų, senjorijoje valdžią vykdė pats senjoras arba jo paskirti vietininkai."
3. Metaforinis vartojimas (retai):
"Jis elgėsi kaip savo ofiso senjorijos valdovas – nieko neleisdamas daryti be savo leidimo." (čia – paveldo prasme, kaip absoliutus valdovas savo teritorijoje).
Svarbu: Šis terminas dažniausiai vartojamas istoriniame feodalizmo kontekste, o ne apie šiuolaikinius dvarus ar žemės valdas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.