Santalas – tai šventykla, bažnyčia, ypač katalikiška. Žodis dažniausiai vartojamas poetiškai arba senoviniame kontekste.
Pavyzdžiai:
1. Senovinis / poetinis vartojimas:
„Prie senojo santalų stovėjo piligrimai ir meldėsi.“
(Vietoj šiuolaikinio „bažnyčios“ ar „šventyklos“.)
2. Perkeltine prasme (retai):
„Gamtos santalas – tai miškas, kuriame jaučiasi ramybė.“
(Čia – kaip „šventa vieta“ simboliškai.)
Pastaba: Šiuolaikinėje lietuvių kalboje dažniau sakoma bažnyčia, šventykla ar koplyčia. „Santalas“ – knyginis, archajiškas žodis, randamas literatūroje, poezijoje ar istoriniuose tekstuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.