sadukėjai
„Sadukėjai“ – tai senovės judėjimas judėjų religijoje, atsiradęs maždaug II a. pr. Kr. Jie buvo aristokratinė ir kunigiška grupė, priešpriešinama farizėjams. Pagrindiniai bruožai:
1. Religiniai principai:
- Pripažino tik Raštą (Torą), atmetė žodinę tradiciją (pvz., prisikėlimą, angelus, pomirtinį gyvenimą).
- Laikėsi griežtos ritualinės grynumo ir šventyklos apeigų tvarkos.
- Bendradarbiavo su romėnų valdžia dėl politinės įtakos.
2. Socialinė padėtis:
- Dažniausiai kilę iš aukštųjų kunigų ir pasiturinčių elito.
- Įtakingi Jeruzalės šventyklos ir Sanhedrino veikloje.
3. Pavyzdžiai:
- Konfliktas su Jėzumi: Evangelijose sadukėjai klausinėja Jėzų apie prisikėlimą (Mato 22:23-33), bandydami paneigti šią doktriną.
- Sanhedrino teismas: Dalyvavo Jėzaus bylos nagrinėjime, siekdami jo išėmimo iš kelio kaip politinės grėsmės.
- Istorinis pavyzdys: Kunigas Ananjas (Apd 23:1-10) – sadukėjas, persekiojęs apaštalą Paulių dėl ginčų dėl prisikėlimo.
Trumpai: Sadukėjai – konservatyvus judėjų elitas, atmetęs pomirtinį gyvenimą ir laikęsis tik rašto, ne žodinės tradicijos. Jų įtaka nyko po 70 m. Jeruzalės sunaikinimo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.