Romantizmas – tai XVIII a. pabaigos – XIX a. vidurio kultūrinis ir intelektualinis judėjimas, atsakas į Apšvietos racionalizmą ir pramoninę revoliuciją. Jis pabrėžė jausmus, individualumą, gamtos grožį, fantaziją ir istorinį bei tautinį atgimimą.
Pagrindiniai bruožai:
- Individualizmas – asmens vidinio pasaulio, kūrybiškumo ir laisvės garbinimas.
- Gamtos idealizavimas – gamta kaip dvasinio atgimimo ir grožio šaltinis.
- Pabėgimas nuo realybės – dėmesys fantastikai, egzotikai, viduramžiams, liaudies tradicijoms.
- Jausmų viršenybė – intuicija ir emocijos vertinamos aukščiau už protą.
Pavyzdžiai:
1. Literatūroje – V. Hugo romanas „Notre Dameo kuprius“ (istorinė drama, jausmingumas, architektūros grožio garbinimas), J. W. Goethe „Faustas“ (asmeninės paieškos, metafiziniai klausimai).
2. Meno srityje – E. Delakrua paveikslas „Laisvė veda liaudį“ (emocingumas, revoliucinis idealizmas), Caspar David Friedricho peizažai (gamta kaip dvasinė patirtis).
3. Muzikoje – F. Šopeno noctiurnai (lyriškas, improvizacinis stilius), R. Vagnerio operos (epinės temos, sintezė su kitomis menų formomis).
Romantizmas paveikė ne tik meną, bet ir politinį mąstymą (pvz., tautinio savivokos sklaida), filosofiją bei visuomenės vertybes.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.