rokoko

„Rokoko“ – tai XVIII a. vidurio ir antros pusės meno ir architektūros stilius, kilęs iš Prancūzijos. Jis pasižymi elegantiškumu, ornamentika, asimetrija, lengvumu ir žaismingu, erotiniu ar pastoraliniu (kaimišku) tematų naudojimu. Rokoko dažnai vadinamas „vėlyvuoju baroku“ arba „Lui XV stiliumi“, nes atspindi to meto aristokratijos pompastiką ir prabangą.

Pagrindiniai bruožai:
- Vingiuotos, kriauklės formos linijos (pvz., rokailis – vėduoklės ar kriauklės formos ornamentas)
- Pastelinių spalvų naudojimas (šviesiai rožinė, mėlyna, auksinė)
- Tematikos: meilės, mitologijos, kaimo gyvenimo scenos
- Architektūroje – smulkūs interjerų detalės, veidrodžiai, tapyba lubose

Pavyzdžiai:

1. Architektūra / interjeras:
- Versalio rūmų Prancūzijos salė (Versailles) – rokokui būdingi gausūs ornamentai, aukso detalės, veidrodžiai ir šviesūs interjerai.
- Amalienburgo paviljonas Miunchene – garsus rokokiniais interjerais, kuriuose vyrauja sidabriniai ir mėlyni atspalviai.

2. Dailė:
- Žanas Onorė Fragonaro paveikslas „Slinktukas“ (1767) – tipiškas rokokas: žaisminga tema, švelnios spalvos, erotinio pobūdžio alegorija.
- Frančisko Bušė mitologinės scenos (pvz., „Veneros ir Adonio mirtis“) – rokokui būdinga dekoratyvumas ir romantiškas požiūris.

3. Dekoratyvinis menas:
- Rokokiniai baldai – išlenktos kojos, intarpai, inkrustacijos, dažnai pagaminti iš egzotiškų medienų rūšių.
- Porceliano dirbiniai (pvz., Sevro pramonė) – smulkios skulptūrėlės, vazos su gėlių motyvais.

Trumpai tariant, rokoko – tai prabangos, lengvumo ir ornamentikos stilius, atspindėjęs XVIII a. aristokratinės visuomenės pompastiką prieš revoliuciją.

• Terminai: rokoko

Įrašas
Paaiškinimas	„Rokoko“ – tai XVIII a. vidurio ir antros pusės meno ir architektūros stilius, kilęs iš Prancūzijos. Jis pasižymi elegantiškumu, ornamentika, asimetrija, lengvumu ir žaismingu, erotiniu ar pastoraliniu (kaimišku) tematų naudojimu. Rokoko dažnai vadinamas „vėlyvuoju baroku“ arba „Lui XV stiliumi“, nes atspindi to meto aristokratijos pompastiką ir prabangą. Pagrindiniai bruožai: - Vingiuotos, kriauklės formos linijos (pvz., rokailis – vėduoklės ar kriauklės formos ornamentas) - Pastelinių spalvų naudojimas (šviesiai rožinė, mėlyna, auksinė) - Tematikos: meilės, mitologijos, kaimo gyvenimo scenos - Architektūroje – smulkūs interjerų detalės, veidrodžiai, tapyba lubose Pavyzdžiai: 1. Architektūra / interjeras: - Versalio rūmų Prancūzijos salė (Versailles) – rokokui būdingi gausūs ornamentai, aukso detalės, veidrodžiai ir šviesūs interjerai. - Amalienburgo paviljonas Miunchene – garsus rokokiniais interjerais, kuriuose vyrauja sidabriniai ir mėlyni atspalviai. 2. Dailė: - Žanas Onorė Fragonaro paveikslas „Slinktukas“ (1767) – tipiškas rokokas: žaisminga tema, švelnios spalvos, erotinio pobūdžio alegorija. - Frančisko Bušė mitologinės scenos (pvz., „Veneros ir Adonio mirtis“) – rokokui būdinga dekoratyvumas ir romantiškas požiūris. 3. Dekoratyvinis menas: - Rokokiniai baldai – išlenktos kojos, intarpai, inkrustacijos, dažnai pagaminti iš egzotiškų medienų rūšių. - Porceliano dirbiniai (pvz., Sevro pramonė) – smulkios skulptūrėlės, vazos su gėlių motyvais. Trumpai tariant, rokoko – tai prabangos, lengvumo ir ornamentikos stilius, atspindėjęs XVIII a. aristokratinės visuomenės pompastiką prieš revoliuciją.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.