Terminas „rokokas“ (iš prancūzų rocaille – „kriauklių, akmenų darbas“) reiškia vėlyvojo baroko meno ir architektūros stilių, išsivystusį XVIII a. Prancūzijoje ir išplitusį po Europą. Jis pasižymi elegantiškumu, ornamentika, asimetrija, šviesiomis spalvomis ir žaismingu, erotiniu pobūdžiu.
Pagrindinės savybės:
- Vingiuotos linijos, kriauklių, gėlių motyvai.
- Pastatų interjeruose – gausūs dekorai, tapyba su mitologinėmis ir pastoraliomis scenomis.
- Lengvas, žaismingas atmosferos kūrimas, priešingai nei rimtesnis barokas.
Pavyzdžiai:
1. Architektūra – Versalio rūmų Petit Trianon (Prancūzija).
2. Dailė – François Boucher paveikslai (pvz., „Diana po maudymosi“).
3. Interjeras – Bavarijos Viesiojo pilies rokokinės salės (Vokietija).
Trumpai tariant, rokokas – tai XVIII a. elegantiškas, dekoratyvus stilius, atspindintis aukštuomenės polėkį pramogoms ir grožiui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.