Risoluto (it. 'ryžtingas', 'tvirtas', 'energingas') – muzikos terminas, nurodantis, kad kūrinį ar jo dalį reikia atlikti ryžtingai, tvirtai, su energija ir pasitikėjimu.
Pavyzdžiai:
1. Ludwig van Beethoven – Penktoji simfonija pradžia: Garsioji „likimo motyvų“ tema dažnai žymima Allegro con brio (greitai, su ugniu), bet jos charakteris yra būtent risoluto – agresyvus, nepalenkiamas ir ryžtingas.
2. Fryderykas Šopenas – Etjudas op. 10 Nr. 12 „Revoliucijos“: Kairiosios rankos baimenų fonas ir dešiniosios rankos aštri, deklamacijos melodija sukuria risoluto atmosferą – tai muzikinis pykčio ir ryžto išraiškos.
3. Naudojimas partitūroje: Kompozitorius gali pažymėti taktą ar frazę žodžiu risoluto, norėdamas pabrėžti, kad čia reikia groti/stoti be abejonių, su dideliu įsitikinimu (pvz., staigus tempų ar dinamikos pokytis į galingą, ryžtingą temą).
Trumpai tariant, risoluto – tai ne tik tempo, bet ir charakterio nurodymas, reikalaujantis tvirtumo ir ryžto atlikime.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.