Žodis „rimas“ reiškia eilėraščio eilučių garsų (balsių ar priebalsių) sutapimą, dažniausiai eilučių pabaigoje. Tai vienas pagrindinių eilėdaros principų, suteikiantis tekstui ritmiškumą, melodiją ir lengviau įsimenamą formą.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių liaudies dainoje:
Aš žirgelį žirginėjau,
O jis manęs neklausė.
(„-ėjau“ ir „-ausė“ sudaro rimą)
2. Maironio eilėraštyje „Pavasario balsai“:
Pakūrė vieversys, paklajojo,
Pakvatojo girių šaltinelis.
(„-ojo“ ir „-elis“ sudaro rimą)
3. Šiuolaikinėje poezijoje (J. K. Mockus):
Naktį sapne tu ateini,
O pabudus – dingsti.
(„-eini“ ir „-ingsti“ sudaro rimą)
Trumpai: Rimai skirstomi į griežtuosius (tikslūs garso sutapimai, pvz., namas – laukas) ir banguotuosius (apytiksliai sutampa, pvz., širdis – žvilgsnis). Jie gali būti išdėstyti skirtingomis schemomis (poromis, kryžminiai, gretutiniai ir kt.).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.