reveliacija
Reveliacija (lot. revelatio – „atskleidimas“) reiškia staigų ir netikėtą tiesos, žinių ar supratimo atskleidimą, dažnai susijusį su dvasiniu, religiniu ar filosofiniu įžvalgumu. Tai gali būti asmeninė įžanga, pamatinis atradimas ar net pranašiška vizija.
Trumpai:
Tai staigus įžvalgumas, atskleidžiantis kažką esminio, kas anksčiau buvo paslėpta ar nesupranta.
Pavyzdžiai:
1. Religiniame kontekste:
„Jonas patyrė reveliaciją, kai perskaitęs senovinį rankraštį staiga suprato savo gyvenimo tikslą.“
(Čia – dvasinis atskleidimas, pakeitęs jo pasaulėžiūrą.)
2. Moksle ar meninėje veikloje:
„Po metų beveik bevaisių eksperimentų mokslininką ištiko reveliacija – jis pamatė ryšį tarp dviejų iš pažiūros nesusijusių reiškinių.“
(Staigus mokslinis įžvalgumas, lėmęs naują atradimą.)
3. Kasdieniame gyvenime (metaforiškai):
„Kai ji išgirdo, kaip draugas apibūdino jos elgesį, tai buvo tikra reveliacija – ji pagaliau suprato savo klaidas.“
(Staigus asmeninis supratimas apie save.)
Sinonimai: atskleidimas, įžvalga, apšvietimas, epifanija, pranašiška vizija.
Atminkite: Reveliacija dažnai turi dvasinį arba pamatinį atspalvį – tai ne tik paprasta mintis, bet gilus, transformuojantis įžvalgumas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.