res judicata
Res judicata (lot. „jau nuspręstas dalykas“) – tai teisinis principas, pagal kurį galutinai išnagrinėtas ir nuspręstas teismo byloje klausimas negali būti vėl ginčijamas tarp tų pačių šalių. Jis užtikrina teisinį galutinumą, apsaugo nuo dvigubų bylinėjimų ir taupo teismų išteklius.
Pagrindinės sąlygos:
1. Byla jau buvo galutinai išnagrinėta teisme.
2. Naujoji byla tarp tų pačių šalių (ar jų teisinių įpėdinių).
3. Ginčijamas tas pats teisinis klausimas ar pretenzija.
Pavyzdžiai:
1. Civilinė byla:
A ieškovo iš B 10 000 € skolą. Teismas nusprendė, kad B skolos neturi ir atmetė ieškinį. Jei vėliau A vėl pateiktų tą patį ieškinį dėl tos pačios skolos tų pačių šalių, taikytųsi res judicata – teismas atmetų bylą, nes klausimas jau galutinai išspręstas.
2. Administracinė byla:
Savivaldybė atėmė X statybų leidimą dėl pažeidimų. X padavė bylą į administracinį teismą, kuris patvirtino savivaldybės sprendimą. Jei X vėl bandytų ginčyti tą patį sprendimą naujoje byloje, būtų taikoma res judicata.
Išimtys:
Principas netaikomas, jei pasirodo naujų, anksčiau nežinomų įrodymų, arba jei buvo pažeista teisingo teismo proceso esmė (pvz., šaliai nebuvo pranešta apie posėdį).
Trumpai tariant: res judicata – tai „vieną kartą nuspręsta, negrįžtama“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.