Remilitarizacija – tai valstybės karinio potencialo atkūrimas arba sustiprinimas po laikotarpio, kai karinės pajėgos buvo sumažintos, apribotos ar demobilizuotos. Tai gali apimti ginkluotės gamybos didinimą, kariuomenės skaičiaus augimą, karinių bazių atstatymą arba karinės infrastruktūros plėtrą.
Pavyzdžiai:
1. Vokietijos remilitarizacija 1930-aisiais – po Pirmojo pasaulinio karo Versalio sutartis draudė Vokietijai turėti didelę kariuomenę, tankus, aviaciją. Atsiradus naciams, Adolfas Hitleris pradėjo agresyvią remilitarizaciją, pavyzdžiui, 1936 m. okupavo demilitarizuotą Reino sritį, kėlė kariuomenės skaičių ir plėtė karinę pramonę.
2. Japonijos remilitarizacija XXI a. – po Antrojo pasaulinio karo Japonijos konstitucija (9 straipsnis) apribojo karinius pajėgumus, leisdama tik „savigynos pajėgas“. Pastaraisiais dešimtmečiais šalis palaipsniui didina gynybos biudžetą, modernizuoja kariuomenę ir diskutuoja dėl konstitucinių apribojimų pakeitimo, kas dažnai vadinama „remilitarizacija“ regioniniame kontekste.
Trumpai: Remilitarizacija – karinės galios atgaivinimas po jos susilpninimo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.