"Raksbugelis" yra lietuviškas žodis, reiškiantis nedidelę, neįspūdingą, paprastą ar net šiek tiek apleistą pastatą, namą ar trobelę. Jis dažnai vartojamas su šiek tiek paniekinamu ar šmaikščiu atspalviu, pabrėžiant vietos menkumą, senumą ar netvarką.
Trumpai:
Tai skurdžiukas, prastas namelis, užeiga, pastogė.
Pavyzdžiai:
1. "Senelis gyveno viename raksbugelyje miško pakraštyje – tik keturios sienos ir skylėtas stogas."
(Čia pabrėžiamas pastato paprastumas ir atsiskyrimas.)
2. "Neįsivaizduok, kad ten kažkoks prabangus viešbutis – tai tiesiog senas raksbugelis su dviem kambariais."
(Panaudota norint sumažinti kitų lūkesčius ar pašiepti vietos būklę.)
Sinonimai: lūšna, trobelė, užeiga, lūšnelė, namelis.
Kilimas: greičiausiai iš žodžių junginio "rakti bugą" (rasti trūkumą?), tačiau tikslus etimologinis šaknys nėra visiškai aiškios. Žodis dažnas tarmėse ir šnekamojoje kalboje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.