Radiochronologija – tai mokslo šaka, tirianti ir nustatanti objektų (pvz., uolienų, fosilijų, archeologinių radinių) amžių naudojant radioaktyviųjų izotopų skilimo principus.
Trumpai:
Tai amžiaus nustatymo metodas, pagrįstas radioaktyviųjų elementų (pvz., anglies-14, urano) skilimu per tam tikrą laiką.
Pavyzdžiai:
1. Anglies-14 metodas – naudojamas nustatyti organinės kilmės medžiagų (kaulai, mediena) amžių iki ~50 000 metų. Pavyzdžiui, jis padėjo nustatyti Turino skraistės arba Ledinio žmogaus Ötzi amžių.
2. Urano–švino metodas – tinka senesniems (milijonus metų) objektams, pvz., vulkaninėms uolienoms ar meteoritams. Šiuo metodu buvo nustatytas Mėnulio grunto ir seniausių Žemės uolienų amžius.
Principas:
Matuojamas radioaktyvaus izotopo kiekio ir jo skilimo produktų santykis. Pagal žinomą skilimo greitį (pusėjimo trukmę) apskaičiuojamas laikas, praėjęs nuo objekto susidarymo ar mirties.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.