Puruša
Puruša (skr. पुरुष = 'žmogus, vyras, asmuo, dvasia, visatos pradmenys') – svarbi sąvoka indų filosofijoje ir religijoje, reiškianti:
1. Pasaulinė dvasinė esybė – pirminis visatos principas, sąmoningas, nemirtingas, bet pasyvus pradas, kuris sąveikoja su materine priešpuse – prakriti (gamtine materija).
2. Individuali dvasia – atskiras amžinas „aš“, siela, kuri siejama su kūnu ir protu, bet nuo jų skiriasi.
3. Žmogus, vyras, asmuo – tiesioginė reikšmė.
Pavyzdžiai:
1. Samkhyos filosofijoje
Puruša yra gryna sąmonė, o prakriti – materialusis pasaulis. Pasaulis atsiranda tik sąveikaujant šiems dviem pradams.
„Puruša yra tyras stebėtojas, nepaliestas pasaulio pokyčių.“
2. „Rigvedoje“ – „Purušasukta“
Aprašomas kaip kosminis žmogus, iš kurio kūno atsirado visi pasaulio elementai (žemė, dangus, gyvūnai, žmonės ir kt.).
„Iš Purušos burnos atsirado brahmanai, iš rankų – kšatrijos, iš šlaunų – vaišijos, iš kojų – šudros.“
3. Jogoje
Puruša suprantamas kaip tikroji savastis, kurią siekia atpažinti joginas, išsilaisvindamas iš karmos ir iliuzijos (majos).
„Jogos tikslas – atskirti purušą (dvasinę esybę) nuo prakriti (materialiosios prigimties).“
Trumpai:
Puruša – tai amžinasis dvasinis pradas arba individuali siela, svarbi indų mąstyme kaip priešprieša materijai ir pagrindas savasties pažinimui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.