psichastenija
Psichastenija – tai psichologinis terminas, reiškiantis psichinį silpnumą, pasireiškiantį pernelyg dideliu abejojimu, nerimu, apsėstomis mintimis ir sunkumais priimant sprendimus. Tai nėra šiuolaikinė psichiatrinė diagnozė, bet buvo naudojamas XX a. pradžioje, ypač prancūzų psichiatro Pierre Janet darbuose, apibūdinant asmenis, kurie yra linkę į "psichinį išsekimą" ir pernelyg didelį dėmesį sutelkia į savo vidinius procesus.
Pagrindiniai požymiai:
- Lėtumas, neryžtingumas.
- Per didelis savianalizė, abejojimas.
- Obsesinės mintys ar veiksmai (pvz., nuolatinis tikrinimas).
- Jausmų "nerealumas" ar atitikties trūkumas.
Pavyzdžiai:
1. Kasdienėje situacijoje:
"Jis taip ilgai galvojo, kurį maršrutą pasirinkti į darbą, kad visai pavėlavo – tai buvo gryna psichastenija."
2. Psichologiniame kontekste:
"Pas Pierre Janet, psichastenija buvo siejama su žemo psichinio įtampos lygio sindromu, kai žmogus negali efektyviai veikti dėl nuolatinio vidinio konflikto."
Pastaba: Šiuolaikinėje psichiatrijoje psichastenijos sąvoka dažniausiai atitinka obsesinis-kompulsinis asmenybės bruožas arba nerimo sutrikimai, tačiau istoriniu kontekstu ji išlaiko savo reikšmę kaip apibūdinimas pernelyg introspektyviam, "per daug galvojančiam" asmeniui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.