Psalmodija – tai psalmų giedojimas arba deklamavimas, dažniausiai liturginiame kontekste (bažnyčioje), pagal tam tikras melodines ar ritmines taisykles. Terminas taip pat gali reikšti monotonišką, vienodu tonu kalbėjimą ar skaitymą.
Kilme: iš graikų kalbos – psalmōidia (psalmų giedojimas), sudaryta iš žodžių psalmos (psalmė) ir ōidē (dainavimas).
Pavyzdžiai vartojimo:
1. Religiniame kontekste:
Vienuolių vakarinėse maldose skambėjo senovinė psalmodija, kupina rimtumo ir dvasinio gilumo.
2. Perkeltine prasme (apie monotonišką kalbą):
Dėstytojo psalmodija paskaitoje keldavo miegą – jis kalbėjo be intonacijos ir aistros.
3. Istorinis pavyzdys:
Gregoriškojo choralo šaknys siekia ankstyvąją krikščioniškąją psalmodiją, kuri buvo atliekama be instrumentinės akompanimentacijos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.