Prozodija

Prozodija – tai kalbos mokslo šaka, tirianti kalbos garsų trukmę, stiprumą, aukštį ir intonaciją, taip pat jų derinimą eilėraščiuose (ritmas, eilėdara). Paprasčiau tariant, prozodija nagrinėja, kaip kalba skamba – jos muzikinius ir ritminius aspektus.

Pavyzdžiai:

1. Eilėraštyje – prozodija atsakinga už ritmą ir intonaciją. Pavyzdžiui, eilėraščio "Pavasario giesmė" eilutėje:
"Lengvas vėjelis pučia, / žaliuojasi pieva"
Galima pastebėti skiemenų kaitą (trumpų ir ilgų skiemenų kaitaliojimą), kuri sudaro ritmą.

2. Kalboje – prozodija pasireiškia sakiniuose per intonaciją ir kirtį. Pavyzdžiui:
"Jis ateina?" (klausiamasis tonas aukštėja)
"Jis ateina." (tvirtinamasis tonas nusileidžia)
Čia intonacija keičia sakinio prasmę.

Trumpai: Prozodija yra kalbos "muzika" – ritmas, tonas ir garsų organizavimas, svarbus tiek poezijoje, tiek kasdienėje kalboje.

• Terminai: prozodija

Įrašas
Paaiškinimas	Prozodija – tai kalbos mokslo šaka, tirianti kalbos garsų trukmę, stiprumą, aukštį ir intonaciją, taip pat jų derinimą eilėraščiuose (ritmas, eilėdara). Paprasčiau tariant, prozodija nagrinėja, kaip kalba skamba – jos muzikinius ir ritminius aspektus. Pavyzdžiai: 1. Eilėraštyje – prozodija atsakinga už ritmą ir intonaciją. Pavyzdžiui, eilėraščio "Pavasario giesmė" eilutėje: "Lengvas vėjelis pučia, / žaliuojasi pieva" Galima pastebėti skiemenų kaitą (trumpų ir ilgų skiemenų kaitaliojimą), kuri sudaro ritmą. 2. Kalboje – prozodija pasireiškia sakiniuose per intonaciją ir kirtį. Pavyzdžiui: "Jis ateina?" (klausiamasis tonas aukštėja) "Jis ateina." (tvirtinamasis tonas nusileidžia) Čia intonacija keičia sakinio prasmę. Trumpai: Prozodija yra kalbos "muzika" – ritmas, tonas ir garsų organizavimas, svarbus tiek poezijoje, tiek kasdienėje kalboje.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.