Prozodija

prozòdija [gr. prosōdia — priegaidė, intonacija, kirtis]:
1. skiemenų, žodžių ar jų grupių tarimo kiekybinių fonetinių savybių (priegaidžių, kirčių, intonacijų) sistema ir ją tirianti kalbotyros šaka;
2. eiliuotų kūrinių kalbos skiemenų, žodžių ar jų grupių tarimo trukmės, kirčio, intonacijos ypatybės ir jas tirianti eilėtyros šaka.

© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985

• Terminai: prozodija

Įrašas
Paaiškinimas	prozòdija [gr. prosōdia — priegaidė, intonacija, kirtis]: 1. skiemenų, žodžių ar jų grupių tarimo kiekybinių fonetinių savybių (priegaidžių, kirčių, intonacijų) sistema ir ją tirianti kalbotyros šaka; 2. eiliuotų kūrinių kalbos skiemenų, žodžių ar jų grupių tarimo trukmės, kirčio, intonacijos ypatybės ir jas tirianti eilėtyros šaka.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.